Tai įspūdingiausias baidarių maršrutas Aukštaitijoje. Jis driekiasi gražiausiomis Aukštaitijos nacionalinio parko vietovėmis. Dėl to siūlome baidarių nuomą Būkos – Srovės upių maršrutu.
Jei ketinate iš vakaro apsistoti palapinėse, o plaukimą baidarėmis pradėti kitos dienos rytą, patogiausia būtų įsikurti stovyklavietėje prie Uteno ežero.
Uteno ežero vandenimis plaukite į kairę (pietų kryptimi) apie 300 metrų. Kirtę siaurą protaką, įplauksite į Utenykščio ežerą. Įveikę dar kelis šimtus metrų bei apiplaukę dešinėje pusėje esantį ragą, pateksite į Lašmens sąsiaurį, apsuptą išsikerojusios pelkių augmenijos. Pelkių ir švendrių slepiamo sąsiaurio galo kairėje pusėje yra Būkos upės ištakos. Čia prasideda viena įdomiausių žygio baidarėmis atkarpų – kelionė Būkos upe.
Būka visus 9 km teka išskirtinai miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Aplinkiniai miškai ir girios maitina upę savo vandenimis, todėl Būka yra viena švariausių Lietuvos upių.
Kadaise Būka tarnavo kaip sielių plukdymo kelias. Upėje pastebėsite medinių užtvankų liekanų, kurios buvo skirtos pakelti vandens lygį, kad sieliai laisvai praplauktų.
Nuplaukę apie kilometrą nuo Būkos ištakų, pasieksite Ineigos stovyklavietę. Čia patogu trumpam atsipūsti, prie liepto prišvartavus baidares. Jeigu baidarių žygį ketinate pradėti savo atvykimo dieną, ši vieta yra patogiausia startuoti.
Toliau keliaudami gėrėsitės puikiais miško vaizdais, kurie visu grožiu atsiveria tik plaukiant upe. Jos vandenis puošia baltos lelijos, įvairūs vandens augalai. Jeigu į kelionę pamiršote įsidėti arbatžolių – nenusiminkite. Pakrantėje tarp švendrių pastebėsite ar užuosite vandens mėtas. Šių mėtų arbata labai skani!
Praplaukdami pro Vaišnoriškės kaimą aplenksite kaimo gyventojų lieptus, matysite senovinio liaudies stiliaus pastatus. Kaimą dalija senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmoji sodyba čia įsikūrė 1830 m., vėliau pastatytos dar keturios.
Nuo Vaišnoriškės kaimo susiaurėjusi upės vaga tampa vingiuota, vandens tėkmė – stipresnė. Vingiuose pasitaiko gilesnių duobių. Plaukdami aptiksite kelias įspūdingas medžių sąvartas, atsiradusias seniems medžiams nuo stačių smėlėtų skardžių nuvirtus į upę. 2 – 3 vietose baidares galbūt teks perkelti per medžių užvartas arba pervilkti krantu. Nepamirškite, kad keliant baidarę per medžio užvartą, abiejų komandos narių veiksmai turi būti darnūs! Antraip gresia neplanuotos maudynės upės vandenyse. Tai, žinoma, ekstremalus nuotykis, suteikiantis gerų emocijų.
Kai kur upės vaga išsišakoja į dvi dalis. Viena iš jų – netikra vaga, pasibaigianti aklaviete ir kemsynais. Priplaukę tokį įšsišakojimą, iš vandens augalų judėjimo nustatykite, kuria upės šaka laisvai teka vanduo. Ten ir plaukite.
Pasigėrėję Būkos vaizdais ir įveikę visas jos kliūtis, įplauksite į Baluošo ežerą. Jis atsiveria nuostabaus grožio peizažu: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Įplaukę į Baluošą dešinėje pusėje aptiksite Adomragį. Tai graži vieta apsistoti. Jeigu plaukiate ne vieni, čia galite palaukti, kol susirinks visa jūsų komanda, pasistiprinti maistu. Adomragyje atrasite ir puikią maudynių vietą. Ypač skaidrus atabradas yra pačiame rago smaigalyje. Labai prašome visų, sustojusių šioje gražioje vietoje, nepalikti šiukšlių... Išmesti šiukšles galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Pailsėjus ir pasidalijus pirmos baidarių žygio dalies įspūdžiais, laikas būtų priimti svarbų strateginį sprendimą. Įvertinę savo laiko ir fizinių jėgų atsargas nutarkite, kuria kryptimi dabar pasuksite baidares. Pirmas pasirinkimas – plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15 – 20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia taikyti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.
Antras pasirinkimas – plaukti į Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė – vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis. Ši atkarpa, lyginant su pirmuoju pasirinkimu, yra 3 km ilgesnė. Norėdami ją įveikti, nuo Adomragio iki upelio, jungiančio Baluošą su Baluošykščiu, plauksite valandą ar daugiau. Tad jei pasirinkote Ilgasalę, sukite baidares į kairę ir laikydamiesi kranto plaukite pietryčių kryptimi.
Kairiajame krante pamatysite etnografinį, seną, gražiai sutvarkytą Šuminų kaimą. Istoriniuose šaltiniuose jis pirmą kartą paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Šuminuose buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas apie Tadą Blindą. Gal garsųjį Tadą – „svieto lygintoją“ netyčiomis ten sutiksite ir jūs?..
Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ilgiausios Baluošo ežero salos – Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį įplauksite į Ilgasalės salos ežerėlį. Pasisvečiavę ir juo pasigrožėję sukite atgal.
Jeigu dar turėsite laiko, jėgų ir entuziazmo, keliaudami atgal link upelio į Baluošykštį, galite užsukti į Trainiškio kaimą, įsikūrusį pietiniame Baluošo ežero krante. Čia galėsite aplankyti kaimo įžymybę – 800 metų amžiaus ąžuolą. Ąžuolo vidus drevėtas, ten galima įeiti ir pajusti galingojo medžio dvasią...
Iš Baluošo ežero išteka 150 m ilgio upelis. Jo smagi srovė nuplukdys jūsų baidarę į nedidelį Baluošykščio ežeriuką.
Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus, plaukite išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.
Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galite susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu. Dar už keleto vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.
Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą, kurią aplenkę iš kairės pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.
Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. 1978 m. buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senų laikų malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės – spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 – 18 val., sekmadieniais 10 – 15 val.).
Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per ją baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti po vandens srove, krintančia iš užtvankos lovio!
Toliau reikia plaukti Srovės upe. Pasiekus santaką su Almajos upe, ištekančia iš Almajo ežero, upės vaga sukti į kairę. Ši kelionės dalis labai įdomi – plaukdami pro Ginučių kaimą matysite gražiai sutvarkytas sodybas, lieptus, praplauksite po dviem tiltais. Už Ginučių kaimo tiesia ir greita Srovės upe plaukite iki Asėko ežero.
Apvaliame Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus apie 0,68 km pamatysite Asėkos upės žiotis.
Asėkos upė jungia Asėko ir Linkmeno ežerus. Jos ilgis – apie 0,65 km. Turi keletą vingių, srovė nestipri. Vandens augmenija čia labai graži. Upės krantai neaukšti, drėgni, apaugę lapuočiais. Tikras bebrų rojus!
Pasiekus Linkmeno ežerą reikėtų apsispręsti, kur plauksite toliau. Pirmas pasirinkimas – judėti numatytu maršrutu į Linkmeno ir Alksnaičio ežerus jungiantį Alksnelės upelį. Šiuo atveju Linkmeno ežerą reikia kirsti statmenai ir šiek tiek į dešinę (pietvakarių kryptis). Priplaukę priešingą krantą pastebėsite Alksnelės upelės žiotis.
Antrasis pasirinkimas – aplankyti šalia esantį garsųjį Ladakalnį. Jei taip – baidares nukreipkite įstrižai į dešinę (vakarų kryptimi), į kitą ežero krantą. Atplauksite tiesiai iki Ladakalnio papėdės. Prišvartavus baidares galima patyrinėti šią romantišką kalvą.
Ladakalnis – 176 m (virš jūros lygio) aukščio kalva. Nuo viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai – Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas. Nusileidę nuo Ladakalnio baidares nukreipkite į dešinę. Laikydamiesi kranto linijos už poros šimtų metrų pasieksite Alksnelės upelį.
Praplaukę prieš srovę neilgą Alksnelės upelę, pateksite į Alksnaičio ežerą. Priešais – Avių sala, skirianti Alksnaičio ir Alksno ežerus. Pasakojama, kad Salų kaimo gyventojai joje ganydavo avis. Dėl to sala ir buvo taip pavadinta. Avių salą reikia apiplaukti iš dešinės. Laikykitės dešinės kranto linijos. Praplaukę salą už keliolikos metrų suraskite meldais apaugusią Alksnos protaką, jungiančią Alksno ir Ūkojo ežerus.
Alksnos protaka (vietinių gyventoju vadinama Novena) plaukite prieš srovę apie 100 m. Jeigu pageidaujate, baidarių žygį galite užbaigti pasiekę tiltą. Išsilaipinti reikia tuoj už tilto, dešinėje pusėje.
Kelionę galite pratęsti toliau plaukdami Ūkojo ežeru. Išplaukę iš Alksnos protakos į Ūkoją, pasukite į kairę ir taikykite į priešingame krante matomą Kūlinių kaimą. Kelionės finišas – ilgas medinis lieptas Kūlinių kaimo papėdėje.